Žemės riešutų sviestas – puikus pakaitalas džemui ar įprastiems sumuštiniams. Tereikia jį tolygiai užtepti ant įprastos ar šiek tiek paskrudintos duonos ir galima mėgautis puikiu, lengvai pagaminamu užkandžiu.

• Žemės riešutų sviestas įprastai gaminamas iš kepintų riešutų, žiupsnelio cukraus, druskos ir aliejaus ar kitų riebalų.
• Daugiausiai žemės riešutų sviesto eksportuoja Jungtinės Amerikos Valstijos (JAV) ir Kinija. Nors šis saldumynas populiarus visame pasaulyje, daugiausiai jo suvalgoma Šiaurės Amerikoje, Australijoje, Nyderlanduose ir Jungtinėje Karalystėje.
• Tyrinėjimai parodė, kad jau Amerikos actekai ir inkai riešutus trindavo į vienalytę masę, taigi galima sakyti, kad tai buvo pirmoji žemės riešutų sviesto gamyba!
• 1884 metais kanadietis Marcellus Edson‘as patentavo savo žemės riešutų sviestą, kurį gamindavo kaitindamas ir skrudindamas riešutus. 1890 metų pradžioje šį mišinį jis duodavo pacientams, kuriems būdavo keblu kramtyti maistą.
• JAV per metus suvalgoma daugiau nei 340 mln. kilogramų žemės riešutų sviesto, o sausio 24 d. netgi paskelbta Nacionaline žemės riešutų sviesto diena!
• Riešutų sviesto gamybai įprastai naudojamas augalinis aliejus, kuris sviestą padaro lengvai tepamu.
• Žemės riešutų svieste gausu įvairių maistinių medžiagų, baltymų, vitamino B6, vitamino E, niacino, mangano, magnio, folio rūgšties, vario, cinko, fosforo ir kalio, tačiau reikėtų nepamiršti, kad jame taip pat yra ypač daug riebalų!
• Daugelyje mokyklų draudžiama pietums atsinešti sumuštinius, pagamintus su žemės riešutų sviestu, kadangi riešutai – stiprus alergenas, kuris sukelia alerginę reakciją daugeliui vaikų.
• Žemės riešutų sviestas būna dviejų rūšių: „tolygus“ ir traškus. Traškusis sudarytas iš nedidelių riešutų gabalėlių, iš kurių gali būti gaminami sausainiai ir saldainiai, valgomi su šokoladu, sūriu ar džemu.
• Žemės riešutų sviestas kartais dar vadinamas „riešutų pasta“, o Antrojo pasaulinio karo metu jis buvo vadinamas „beždžionių sviestu“.