Mūsų protėviai visgi buvo pastabūs. Tai liudija viena iš gerai žinomų patarlių – „su kuo sutapsi, tuo ir pats tapsi“. Ilgą laiką buvo įprasta manyti, kad ši patarlė buvo naudojama kalbant apie draugus, pažįstamus ar kolegas. Galbūt. Bet kas būtų, jei protėviai galvojo visai ne apie tai? Gal čia kalbama apie žmogaus supanašėjimą su gyvūnu?

Nors iš pažiūros mintis keista, bet juk jei valgai kaip besotis, nuolatos lūkuriuoji eilėse prie greitojo maisto restoranų, o žiūrėdamas televizorių iš rankų nepaleidi pašildyto maisto, ko stebėtis, jei po truputį virsti į begemotą? Žinia, kad begemotai – tingūs ir nemažai sveriantys gyvūnai. Bet sutapti ar supanašėti juk galima ir su vovere – judria, darbščia ir paprastai vos 400 gramų tesveriančia miško gyventoja. Skirtingai nei begemotai, voverės kremta vien riešutus.

Kodėl voverė niekada netaps begemotu?

Viskas priklauso nuo maitinimosi ir judėjimo. Maistas ir jo kiekiai tiesiogiai lemia žmogaus judrumą, darbštumą, budrumą, todėl voverė laksto taip greitai, kad fotografai sunkiai suspėja ją nufotografuoti. Užtat begemotą, visą dieną gulintį vienoje vietoje, galima fotografuoti kiek širdis geidžia – bet kas iš to? Nuotraukos su begemotu kaip įkvėpimo ant sienos nepasikabinsi. Be to, šis gyvūnas ne visada telpa į kadrą…

Ar galima vovere pabūti tik kartais?

Galima. Žmonės to nepastebi, bet kartais kai kurie jomis būna. Į kokius gyvūnus supanašėja žmonės, lengviausia pastebėti darbe. Štai ateina pietų pertrauka arba darbuotojai gauna kelias laisvas valandas ir visi panašumai su gyvūnais – kaip ant delno: vieni kaip begemotai drybso savo kėdėje su atlošu ir tingiai maigo klavišus, rašydami kolegai laišką, kad šis pravertų langą; kiti kaip voverės tuoj eina į lauką pasivaikščioti, o jėgas atgauna sukrimtę sauja riešutų ar džiovintų vaisių. Žinoma, pasitaiko ir dar kitokių – pavyzdžiui, maitvanagiai, kurie vis suka ir suka ratus aplink darbovietės kavos aparatą.

Kodėl voverė – darbštumo simbolis?

Nes voverė ne tik laiminga vien riešutais, bet ir žino, kada juos geriausia graužti. Jeigu begemotui visai nesvarbu, kada sušlamšti eilinį patiekalą, voverė tuo metu puikiai jaučia tiek savo kūną, tiek laiką.

Judriausi gyvūnai gerai žino, kad po sočių pietų geriausia yra ilsėtis, nes organizme daugiausia energijos naudoja plonasis žarnynas. Tačiau energijos atsargas reikia papildyti atėjus popiečio metui, kad nekamuotų snaudulys ir galima būti sėkmingai kibti į darbą. Begemotas gi dirba ir valgo vienu metu, nes koks skirtumas?

Riešuto paslaptis

Kai kas stebisi, kodėl voverės mėgsta graužti riešutus. Bet iš tikrųjų – nėra ko stebėtis. Nepaisant visų kitų teigiamų riešutų savybių, labiausiai juos išsiskiria viena – kiek vietos jie užima tavo delne, tiek užims ir skrandyje, tačiau dėl savo maistingųjų savybių suteiks tiek energijos, kad jos užteks nudirbti darbus greitai, gerai ir net dienos pabaigoje jaustis žvaliai.