Turbūt kiekvienas kartais jaučiasi pervargęs, piktas ir vienintelis dalykas, kurio tuo metu norisi – liūdesį skandinti didžiuliame ledų kibirėlyje. Susipažinkite – tai emocinis valgymas, kurio atsikratyti tikrai nelengva. Akivaizdu, kad nuotaikos svyravimai maisto pasirinkimui daro didžiulę įtaką, tačiau iki šiol būdavo sunku suprasti, kodėl taip vyksta. Naujausi „Cornell Food & Brand Lab“ tyrimai paaiškina, kaip nuotaika kontroliuoja maisto troškimus ir jo vartojimą. Dalinamės užrašais iš tyrimų:

Kai esate geros nuotaikos: Renkatės tinkamesnį maistą, kadangi mąstote apie ateitį ir tai, kaip pasirinktas maistas padarys įtaką jūsų išvaizdai.

Kai esate blogos nuotaikos: Jūsų visas dėmesys nukreipiamas į valgymo procesą. Rankos pačios tiesiasi link riebaus ir daug kalorijų turinčio maisto, kuris suteikia komforto jausmą, suaktyvindamas centrinėje nervų sistemoje esantį serotoniną. Jis atlieka svarbų vaidmenį psichinių procesų reguliavime.

Tiesa, net ir patys didžiausi sveikuoliai galiausiai palūžta ir tampa savo minčių ir nuotaikos aukomis. Ar įmanoma to išvengti? Dalinamės keletu patarimų kaip elgtis, prasidėjus maisto valgymo siautuliui:

1. Sutelkite dėmesį į trumpalaikę naudą.  Kiekvienoje situacijoje žmonės domisi, kokią gaus naudą ir ar greitai pasimatys rezultatas. Greita nauda motyvuoja kur kas stipriau nei ilgalaikis tikslų siekimas. Nesutelkite dėmesio į maisto skonį. Geriau pamąstykite apie tai, kaip jausitės, jei pasirinksite sveikesnį maistą:  neapsunksite, didžiuositės savo pasirinkimu ir nejausite jokios kaltės!

2. Atlikite trumpą nuotaikos patikrinimo testą, prieš kąsdami pirmąjį kąsnį. Tai padės suprasti Jūsų pažeidžiamumo lygį. Jeigu matote, kad rizika per didelė – venkite virtuvės ir šaldytuvo, kol nuotaika pasitaisys.

3. Apie maistą kalbėkite abstrakčiai. Maisto apibūdinimui rinkitės „neišvaizdžią“ kalbą ir venkite naudoti būdvardžius. Vadinkite tai tiesiog maistu ir nenaudokite tokių apibūdinimų kaip „itin gardus šokoladinis desertas“.

4. Užmerkite minutėlei akis. Arba sutelkite dėmesį į vieną neutralų daiktą, pavyzdžiui paveikslą. Tyrimai rodo, kad akių užmerkimas padeda užblokuoti papildomus stimulus, todėl geriau pasirinksite maistą. Sumažindami savo jutiminę stimuliaciją ar tiesiog perkeldami ją kur nors kitur, galėsite labiau įsigilinti į savo pasirinkimą, kuris nulems ir jūsų sveikatą.

5. Užrašykite savo jausmus.  Pradėkite rašyti dienoraštį, kuriame užrašykite, kaip jaučiatės prieš kiekvieną valgymą. Pastebėsite, kaip nuotaika daro įtaką maisto pasirinkimui. O kai suprasite, kaip jausmai diriguoja Jūsų sprendimams, galėsite lengviau juos kontroliuoti.

6. Išeikite pasivaikščioti. Kai neturite nuotaikos, bent trumpam išeikite pasivaikščioti. Sugrįžę po 5-10 minučių neretai pastebėsite, jog bloga nuotaika išsisklaidė, o noras suvalgyti nesveiko maisto kur kas sumažėjęs.