Elbruso, Monblano, Denalio, Manaslu kalnų viršūnės – tik dalis Tado Jeršovo ilgame ekspedicijų sąraše. Nuo 2000-ųjų po visą pasaulį keliaujantis alpinistas sako, kad kopimas į kalnus gali kiekvienam iš mūsų tapti malonumą teikiančiu iššūkiu, arba – išbandymu, jei nežinosime trijų taisyklių, svarbių visiems, norintiems saugios ir sklandžios kelionės.

Ką būtina žinoti besiruošiantiems į kalnus pirmą kartą?

Daugiau nei į 15 viršukalnių kasmet įkopiantis T. Jeršovas vos prieš savaitę grįžo iš ekspedicijos Argentinoje – vienos mylimiausių šalių. Čia jis kopė į aukščiausią Pietų Amerikos viršukalnę – Akonkagvą. Pašnekovas pabrėžia, kad tiek pradedantiems, tiek patyrusiems keliautojams būtina ruoštis iš anksto ne tik pasirūpinant reikalingiausiais daiktais, bet ir įvertinant kitus svarbius aspektus – šalį bei fizinį pasirengimą.

Susižavėjusiems kalnais T. Jeršovas pataria, visų pirma, pradėti nuo Lenkijos ar Slovakijos Tatrų, Austrijos alpių. Kaip vienais didžiausių šių kalnų privalumų pašnekovas išskiria puikią infrastruktūrą, kalnų trobeles, kuriose patogu įsikurti, o ir su savimi nereikia neštis palapinių, daug maisto. Norintiems daugiau ekstremalių potyrių bei turintiems daugiau patirties, T. Jeršovas rekomenduoja Sakartvelo Kazbeko kalną. ,,Šis kalnas – visa spalvų gama: nuo žalumos iki akmenų ir sniegynų”, – pasakoja alpinistas. Turintiems daugiau laiko ir planuojantiems kelionę pavasarį ar rudenį, jis rekomenduoja Nepalą, kuriame rasite ne tik kalnų viešbučius, gidus, įvairias trasas, bet ir pasigėrėsite nuostabiais vaizdais.

Visgi, kad ir kur vyktumėte, nepamirškite, kad svarbiausia organizmą prie aukščio pratinti pamažu. Per dieną rekomenduojama pakilti ne daugiau nei 300 – 500 metrų. Daugiau kilti būtų pavojinga dėl sveikatos. Kad pakilome per aukštai, išduoda mūsų organizmas.

Keliautojas atkreipė dėmesį, kad būna situacijų, kai dėl tam tikrų priežasčių, pavyzdžiui, jei nėra saugios vietos nakvynei, per dieną tenka pakilti ir kilometrą. Tačiau tokiu atveju organizmas ne taip greitai prisitaiko prie besikeičiančio oro slėgio, tad gali dingti jėgos, skaudėti raumenis bei galvą. Tuomet būtina gerti daug skysčių ir nusileisti žemiau, kad simptomai praeitų.

Sklandžią kelionę užtikrins šios taisyklės:

1. Susidarykite būtinų daiktų sąrašą
Drabužiai, avalynė, aksesuarai: Jei kelionė ilga, būtina apsidrausti ir pasiimti visoms oro sąlygoms pritaikytas aprangas ir avalynę. Keliautojui į kalnus prireiks ne tik šiltų batų, bet ir sandalų, pūkinės striukės, džemperio, ne vieno komplekto termo drabužių, marškinėlių, šiltų ir paprastų kojinių, šiltos kepurės ir kepurės su snapeliu, akinių nuo saulės, slidinėjimo akinių, dvejų komplektų pirštinių: maisto gamybai ir kopimui į kalną.

Daiktai: Palapinė, viryklė, dujos, palydovinis telefonas, vaistinėlė, degtukai, maišas sniegui, talpa vandeniui, lašiukai (dezinfekuojantys vandenį), vėliava, oksimetras. Taip pat labai svarbi komunikacija, tad telefonas, nešiojamas įkroviklis, saulės baterija ir palydovinis GPS imtuvas su T. Jeršovu būna nuolat.

Vaistai: reikalingi pleistrai, tvarsčiai bei vaistai nuo skausmo, uždegimo.

2. Pasirūpinkite energijos suteikiančiu maistu
Pasak T. Jeršovo, tiek ilgesnei ekspedicijai kalnuose, tiek susiruošus pirmai kelionei pasivaikščiojimui kalnų takeliais, svarbu pasirūpinti maistu, kuris suteiks energijos ilgam, todėl reikia atkreipti dėmesį, kad tai būtų ne greitieji, o lėtai įsisavinami angliavandeniai. ,,Vytinta mėsa, sausainiai, chalva, košės, džiūvėsiai, sriubos, tunas, paštetai, obuoliai, kakava, arbata, džiovinti vaisiai, riešutai, batonėliai įeina į kiekvieną mano kelionės maisto sąrašą. Pusryčiams geriausia košė, dienos metu idealūs užkandžiai – riešutai, džiovinti vaisiai, kuriuose gausu gerųjų riebalų, angliavandenių, bei svarbių mikroelementų – kalio, magnio, B grupės vitaminų’’, – vardijo keliautojas. T. Jeršovas įsitikinęs, kad būtent užkandžiai padeda papildyti energijos atsargas. Pašnekovas atskleidžia, kad itin mėgsta migdolų ir anakardžių riešutus, tad su savimi visuomet turi ,,Arimex” riešutų mišinį, suteikiantį jėgų ir sotumo jausmą. T. Jeršovo nuomone, kad ir kur bekeliautume, maistas yra energijos šaltinis, todėl taip svarbu numatyti ir suplanuoti, ką gaminsime ir kuo užkandžiausime visos kelionės metu.

3. Lavinkite fizinę ištvermę
Ruošiantis kelionei į kalnus svarbu lavinti ištvermę. Pasak T. Jeršovo, efektyviausios – kardio treniruotės: bėgimas, dviračiai, baidarės, plaukimas, greitas ėjimas. Pradėti aktyviau judėti fiziškai vertėtų likus bent vienam, dar geriau – dviems ar trims mėnesiams ar net pusei metų iki kelionės, priklausomai nuo kalno sudėtingumo.

Kad ir į kokią šalį nuspręstumėte vykti ir kokiais kalnų vaizdais pasigėrėti, T. Jeršovas įsitikinęs: šios kelionės keičia visus žmones, belieka atsakingai pasiruošti ir mėgautis.