Figmedžiai daugiausiai paplitę Viduržemio regionuose ir yra žinomi dėl savo saldžių vaisių – figų. Jose yra vitamino A, B ir C bei naudingų mineralų – kalcio, geležies, magnio, kalio, cinko ir fosforo. Tačiau figa daugelyje kultūrų taip pat yra ir reikšmingas simbolis. Ji paminėta žydų, krikščionių ir islamo religiniuose raštuose bei graikų ir romėnų mitologijoje.

Rojus

Dažname rojaus sodų paveiksle matomi figų medžiai, o pirmieji Žemės žmonės Adomas ir Ieva, manoma, buvo prisidengę būtent figmedžių lapais. Islamo religijoje taip pat teigiama, jog figų ir alyvuogių medžiai rojuje buvo uždraustieji.

Biblija

Figmedžiai minimi daugelyje Biblijos vietų, pavyzdžiui, Saliamono giesmėje – 2:15 minimas figmedis yra vasaros simbolis. Tuo tarpu Naujajame testamente Jėzus prakeikia nevaisingą figmedį – tai simbolizuoja Izraelio tautos nevaisingumą.

Senovės Graikija

Senovės graikai figas ypač vertino – padovanoti figų vaisius ar lapus buvo didžiulė garbė. Olimpinių žaidynių metu nugalėtojai buvo karūnuojami figų vainikais ir apdovanojami jų vaisiais, kadangi buvo tikima, jog figos suteikia greičio ir stiprybės.

Graikų ir romėnų mitologijos dievai

Figos Graikų mitologijoje buvo siejamos su vynuogių, vyndarystės, ekstazės dievu Dionisu. Romėnų mitologijoje jį atitiko Bakchas, kuris buvo siejamas su laisvumu, vyno sukeliama teigiama socialine įtaka. Jos siejamos ir su Priapu, derlingumo ir vaisingumo dievu.