Dauguma Jūsų stengiatės mankštą paversti įpročiu. Kai kuriems iš Jūsų jau net ir pavyko pasiekti tokį tikslą. Kaip jau turbūt supratote, nuoseklios treniruotės yra labai naudingos Jūsų kūnui ir protui.

Mes visi turime savo supratimą, kas yra mankšta: kas „laikoma“ treniruote, kiek ji turi trukti ir kaip ji mums padeda. Deja, bet daugeliu atvejų supratimas yra visiškai neteisingas (arba tiesiog klaidingas). Taigi, jei treniruojatės ir nematote planuotų rezultatų, tikėtina, kad nesivadovaujate aštuoniomis tiesomis apie mankštą. Suprantame, kad gali būti labai sunku tik dabar apie jas sužinoti, bet, patikėkite, mes jomis dalinamės norėdami Jums padėti. Kai įsisavinsite šias tiesas, bus daug lengviau treniruotis ir pasiekti geresnius rezultatus.

8 neginčijamos tiesos apie mankštą

Treniravimasis visada atrodys sunkus

Mankšta yra darbas. Ji didina Jūsų širdies plakimų skaičių, priverčia Jus truputį uždusti ir degina Jūsų raumenis. Tai vargina, o kartais – sekina. Taip, mankšta po kažkiek laiko tampa lengvesnė, bet ji niekada nebus lengva. Kai ji tampa lengva, būna jau ne mankšta. Nes mankšta, greta to, kad priverčia Jūsų kūną judėti, turi mesti Jums iššūkį. Jūs turite dirbti už savo komforto zonos ribų, kad treniruotumėte širdį, plaučius ir raumenis, kad taptumėte stipresni bei geresnės formos. Suprantama, per tam tikrą laiką taps lengviau vaikščioti 4,83 km/val. tempu, kuriuo pradėjote, bet, kai tik pajusite, jog palengvėjo, tai reikš, kad metas pradėti spartinti tempą. Taigi, pirmoji neginčytina tiesa: kai tampate geresnės fizinės formos, turite dirbti dar sunkiau. Nuo šiol galvokite apie mankštą kaip apie iššūkį nuolat tobulinti tai, ką Jūs ką tik pasiekėte.

Ne kiekvienas judesys ar veikla laikoma mankšta

Nesvarbu, ar vaikščiojate po biurą, kad pasikalbėtumėte su kolegomis, lipate laiptais užuot naudojęsi liftu, ar žaidžiate tenisą – kiekvienas judėjimas yra geras, ypač kai Jūs tiesiog pradedate. Tačiau ne kiekvienas judesys yra „mankšta“. Kad veikla būtų laikoma tikra mankšta, ji turi atitikti tam tikrus parametrus, pavyzdžiui, trukti bent 10 nepertraukiamų minučių (taigi, tie laiptai, kuriais lipote, arba tas vaikščiojimas nuo automobilio iki parduotuvės nelaikoma treniruote), ji turi didinti Jūsų širdies plakimų skaičių iki aerobinio pajėgumo lygio (to minėto „sunkaus“ jausmo) ir t.t. Jei visas šias „veiklas“ arba kasdienius kūno judesius laikote treniruotėmis, smarkiai apsigaunate ir Jūsų pastangos mesti svorį bus bevaisės.

Viena treniruotė negali sužlugdyti sėslaus gyvenimo būdo

Kiekviena treniruotė tikrai svarbi Jūsų sveikatai ir ilgaamžiškumui, tačiau treniruotis 10, 30 ar net ir ilgiau nei 60 minučių per dieną nepakaks, jei Jūsų gyvenimas apskritai yra sėslus – tenka ilgai sėdėti, vairuoti, dirbti prie kompiuterio. Daugeliui toks neveiklumas sudaro didelę dienos dalį, o tai veikia širdį, tad net intensyvi valandos treniruotė tikrai nieko nepakeis.

Jūs nedeginate tiek kalorijų, kiek manote

Sudeginkite iki 800 kalorijų per valandą! Kaip dažnai matote panašias frazes sporto klubuose, ant treniruočių DVD diskų, kūno rengybos produktų? Tiesa yra ta, kad šie skaičiai yra išpūsti, nes vidutinis žmogus nesudegins tiek kalorijų. O bėgtakių, stacionarių dviračių bei kitų širdies treniruoklių „kalorijų deginimo“ ekranuose pateikiami apytikriai skaičiavimai. Todėl turėkite savo širdies plakimų skaičiaus matuoklį, kurį galėsite prisisegti net ir sporto klube – taip išmatuosite, kiek tikrai kalorijų sudeginate.

Tai neleis Jums valgyti bet ką, ką tik norėsite

Vaikščiojimas aplink bėgtakį nereiškia, kad gausite šokoladinį pyragaitį. Apsilankymas jogos klasėje nereiškia, kad yra gerai mėgautis grietininiais ledais šį savaitgalį. Kaip dažnai Jūs taip „apsidovanojate“ už treniravimąsi, sužlugdydami įdėtas pastangas deginant kalorijas? Jei Jūsų tikslas – numesti svorio, turite kontroliuoti savo mitybą, kitaip Jūsų kova su kalorijomis bus pasmerkta pralaimėti.

Vien mankšta nepakeis Jūsų kūno

Daugelis žmonių tiki, kad vien tik daug ir sunkiai treniruodamiesi įgis tvirtus kaip plienas pilvo raumenis, dailias rankas ir it nutekintas kojas. Netiesa! Mankšta nė kiek nepakeis Jūsų kūno, jei tuo pat metu nemažinsite kalorijų. Kad tikrai pakeistumėte savo fizinius duomenis, turite stebėti savo mitybą, vartoti mažiau kalorijų, nei sudeginate. Tas pats galioja ir laikantis dietos: nepasieksite akivaizdžių rezultatų, jei dietos nederinsite su mankšta.

Jūs turite tai daryti visą laiką

Nedaug kam patinka nuolat treniruotis, bet, norėdami numesti svorį, žmonės pasistengia save įveikti. Deja, bet kai tikslas būna pasiektas, atsipalaiduoja, o palaipsniui ir visai praranda įprotį nuolat mankštintis. Nustojus mankštintis raumenys nusilpsta vos per porą savaičių. Iš tiesų, jie nusilpsta jau po 2 poilsio dienų. Štai kodėl svarbu rasti Jums patinkančią treniruočių programą, kurios galėtumėte laikytis ilgą laiką.

Programa yra mankštos priešas

Kad pasiektumėte geriausių rezultatų, turite dažnai keisti treniruočių programą. Taip įveikiate nuobodulį ir neleidžiate sau sustoti ties pasiektais rezultatais. Tik labai svarbu nepersitempti, todėl pasistenkite, kad nebūtų kelis mėnesius iš eilės treniruojami tie patys raumenys.

Ką manote apie šias tiesas? Gal kuri jų nuvylė? Ar pridėtumėte dar kokių su mankšta susijusių tiesų prie šio sąrašo?