Senėdami pradedame pastebėti, kaip kinta mūsų gebėjimas įsiminti įvairiausius dalykus.

Įžengę į virtuvę nebeprisimenate, ko atėjote, arba pokalbio metu neprisimenate girdėto vardo? Neatėjote į susitikimą, nes jis visai „iškrito iš galvos“. Atminties spragos gali ištikti bet kokiame amžiuje, bet su metais esame linkę vis labiau dėl to krimstis, nes baiminamės, kad tai gali būti demencijos arba intelektinės funkcijos susilpnėjimo požymis. Tiesą sakant, reikšmingas atminties praradimas senstant nėra įprasta senėjimo dalis. Taip nutinka dėl organinio pobūdžio sutrikimų, smegenų pažeidimo arba neurologinės priežasties. Labiausiai baiminamasi Alzheimerio ligos.

Dauguma bėdų dėl užmaršumo atspindi smegenų struktūros ir funkcijos pokyčius. Šie pokyčiai gali sulėtinti kai kuriuos kognityvinius procesus, tad tampa sunkiau greitai įsisavinti naujus dalykus arba pastebėti savo išsiblaškymą, trikdantį atmintį ar trukdantį mokytis. Atkreipus dėmesį į šiuos pokyčius, gali kilti nepasitenkinimas, nes jie apsunkina gyvenimą prireikus įgyti naujų įgūdžių arba žongliruoti gausybe pareigų. Tačiau dešimtmečiais trunkantys tyrimai mums siūlo būdų, kaip išsaugoti atmintį ir paaštrinti protą. Galite išbandyti šiuos septynis.

1. Nuolat mokykitės

Aukštesnis išsilavinimas siejamas su geresne smegenų veikla senyvame amžiuje. Pasak ekspertų, žmogui įgijus įprotį būti protiškai aktyviu, galima išlaikyti gerą atmintį. Manoma, kad proto lavinimo pratimai padeda išlaikyti atskiras smegenų ląsteles ir skatinti jų sąveiką. Ne tik protinis darbas teigiamai veikia smegenis, lygiai taip pat padeda pomėgiai arba naujų įgūdžių mokymasis. Skaitykite, prisijunkite prie knygų mėgėjų būrelio, žaiskite šachmatais arba bridžą, rašykite savo gyvenimo istoriją, spręskite kryžiažodžius arba dėliokite dėliones, užsirašykite į kursus, domėkitės muzika arba menu, suprojektuokite naują sodo išdėstymą. Darbe siūlykitės savanoriu į projektus, reikalaujančius įgūdžių, kurių įprastai nenaudojate. Smegenų ląstelių tarpusavio ryšių kūrimas ir išsaugojimas – nenutrūkstamas procesas, todėl pirmenybę teikite mokymuisi visą gyvenimą.

2. Naudokitės visais pojūčiais

Kuo daugiau pojūčių pasitelksite mokydamiesi, tuo labiau smegenys įsitrauks į naujai išmoktų dalykų išlaikymą atmintyje. Vieno tyrimo metu suaugusiesiems buvo parodyta emociškai neutralių vaizdų, kurių kiekvienas pateiktas kartu su tam tikru kvapu. Tyrimo dalyvių neprašyta juos įsiminti. Vėliau jiems buvo parodyta vaizdų – šįkart be kvapų – ir paprašyta nurodyti, kuriuos iš jų jie matė anksčiau. Tyrimo dalyviai puikiai prisiminė paveikslėlius, kuriuos lydėjo kvapai, ypač tie, kurie jiems buvo malonūs. Diagnostinė smegenų vizualizacija parodė, kad kriaušinė žievė – pagrindinė smegenų sritis, „atsakinga“ už kvapus – suaktyvėjo žmonėms stebint su kvapais „suporuotus“ vaizdus, nors kvapų nebeliko ir tyrimo dalyviai nebandė jų įsiminti. Tad meskite iššūkį savo smegenims, bandydami pažinti nepažintus dalykus. Pavyzdžiui, uosdami ir ragaudami naują patiekalą restorane, bandykite atspėti jo komponentus. Pabandykite lipdyti skulptūras ar žiesti keramiką, bandydami pajusti ir užuosti naudojamas medžiagas.

3. Tikėkite savimi

Netikėkite mitais, kad su amžiumi atmintis prastėja. Tik tie vidutinio ir vyresnio amžiaus žmonės prasčiau įsimena naujus dalykus, kuriuos veikia neigiami stereotipai apie senėjimo įtaką atminčiai. Jei manysite, kad nekontroliuojate savo atminties funkcijos, mažiau stengsitės ir ją išlaikyti ar gerinti, todėl galite patirti kognityvinį nuosmukį. Tačiau, jei tikite, kad galite tobulėti ir šį tikėjimą pritaikote praktiškai, turite geresnių galimybių išlaikyti aštrų protą iki gilios senatvės.

4. Optimizuokite smegenų veiklą

Jeigu Jums neprireiks nuolat įtempti proto, kad prisimintumėte, kur padėjote raktus arba, kada vyks Jūsų anūkės gimtadienio šventė, galėsite geriau susikoncentruoti į naujų ir svarbių dalykų mokymąsi ir įsiminimą. Todėl naudokitės kalendoriais ir dienoraščiais, žemėlapiais, pirkinių sąrašais, laikmenų segtuvais ir adresų knygelėmis, kad kasdienė informacija visada būtų po ranka. O dažnai naudojamus daiktus, tokius kaip akiniai, piniginė, raktai ir kt., laikykite tam tikroje, tik jiems skirtoje vietoje. Pasistenkite, kad biure ir namie nebūtų netvarkos, kuri blaško dėmesį. Tik tada galėsite susitelkti į naują informaciją, kurią norite įsiminti.

5. Kartokite tai, ką norite žinoti

Kai norite įsiminti ką tik išgirstą informaciją, ką perskaitėte, apie ką pagalvojote, pakartokite tai garsiai arba užsirašykite. Taip sustiprinsite atmintį arba sąsajas su įvykiais, daiktais ar žmonėmis. Pavyzdžiui, jeigu Jums ką tik pasakė kažkieno vardą, kalbėdami su tuo žmogumi nuolat kreipkitės į jį vardu: „Jonai, tai kaip susipažinai su Kamile?“. Nebijokite prašyti pakartoti informaciją. Pasidėję daiktus ne ten, kur dedate įprastai, garsiai sau tai pasakykite.

6. Kartoti tinkamu laiku

Kartojimas – galingiausias mokymosi ginklas, jei jis pasitelkiamas laiku. Kartoti kažką daug kartų trumpą laiką, lyg ruoštumėtės egzaminui – ne pats geriausias būdas. Geriau pasikartokite pagrindus praėjus ilgesniam laikotarpiui — kartą per valandą, paskui – kartą per kelias valandas, po to – kartą per kelias dienas. Didinti mokymosi laikotarpius ypač vertinga, kai bandote įsisavinti sudėtingą informaciją, pavyzdžiui, naujos darbo užduoties smulkmenas. Tyrimas rodo, kad tokie pakartojimai su didinamu laikotarpiu tarp jų, gerina ne tik sveikų žmonių, bet ir turinčių fiziškai pagrįstų kognityvinių problemų, pavyzdžiui, sergančiųjų išsėtine skleroze, gebėjimą atsiminti.

7. Susikurkite mnemoniką

Tai kūrybingas būdas įsiminti sąrašus. Mnemonikos priemonės gali būti santrumpos, tokios kaip angliška santrumpa RICE, padedanti įsiminti pirmosios pagalbos patarimus susižeidus galūnes: Rest (atremti), Ice (uždėti ledo), Compression (užspausti), ir Elevation (pakelti).

Nepamirškite užkrimsti riešutų. Riešutuose yra vitamino E, B2, seleno, kurie padeda apsaugoti ląsteles nuo oksidacinės pažaidos.